Gyvenimo savižudybe vos nebaigusi klaipėdietė apie savo vargus pasakoti nevengia. Po vyro mirties moters butą užėmė velionio vaikai iš ankstesnės santuokos, o našlė buvo išmesta į gatvę. Pirmomis dienomis moteris teisybės nerado nei policijoje, nei pas advokatus ir jau buvo susiruošusi nusižudyti. Šiandien ji dėkinga iš negandų išlipti padėjusiems žmonėms.

Palaidojo aklą vyrą
Klaipėdietė Vanda Ališauskienė su aklu vyru Jonu Ališausku keliolika metų gyveno Šilutės plento šeštajame name. Gyvenimas nebuvo lengvas, o dar labiau jį sunkino sūnus iš ankstesnės vyro santuokos. Jis nuolat ateidavo į butą ir triukšmaudavo, todėl tekdavo kviesti policiją.
Prieš metus J. Ališauskas pasimirė – prasidėjo tikrieji našlės vargai.

Butą užėmė posūnis
Apie tėvo mirtį jo vaikams V. Ališauskienė pranešė, taip pat prašė kaip nors prisidėti prie laidotuvių. Tačiau jokios pagalbos iš posūnių ir podukrų moteris nesulaukė. Į laidotuves, surengtas iš valstybės pašalpos, atėjo tik vienas J. Ališausko vaikas, o kiti trys nepasirodė.
Po kurio laiko V. Ališauskienė rado buto duris užrakintas neatrakinama spyna. Vienas iš J. Ališausko sūnų išlaužė ankstesnę spyną, įdėjo naują ir pats bute apsigyveno. Pamotei kelias į namus buvo užkirstas.
Moteris teigė praradusi ir visą bute laikytą turtą – posūnis jį išpardavinėjo ir pragėrė.

Kietos širdys
Benamė tikėjosi pagalbos policijoje. Tačiau jos problemą išklausęs policijos pareigūnas, matyt, suprato, kad tai viso labo civilinis ginčas tarp turto paveldėtojų, ir pasiūlė kreiptis į teismą.
Sužinojusi, kad ieškinį teismui turi surašyti kvalifikuotas advokatas, V. Ališauskienė nuėjo į advokatų kontorą, įsikūrusią J. Janonio gatvėje. Čia dirbusi juristė pareiškė, jog niekas tokios paslaugos veltui neteikia. Pinigų našlė neturėjo. Ji sakė už paskutiniuosius centus nusipirkusi skutimosi peiliukų ir nuėjusi prie savo vyro kapo Lėbartų kapinėse. Čia ketino atsisveikinti su gyvenimu.

Netikėta parama
Netikėta pagalba atėjo iš S. Šimkaus gatvėje įsikūrusios advokatų kontoros. Čia ji sutiko advokatą Henriką Mackevičių ir išdėstė jam savo problemą. Advokatas pasiūlė kreiptis į miesto savivaldybę. Menkas pajamas gaunantiems asmenims čia duoda pažymą nemokamai advokato konsultacijai.
Tai ir buvo tas šiaudas, padėjęs V.Ališauskienei atitolinti niūrias vizijas. Savivaldybėje ji tikrai gavo pažymą, nes jos pajamos buvo itin menkos. Advokatas H. Mackevičius sutiko nemokamai konsultuoti V. Ališauskienę, nors savivaldybė jam už tai pinigų nesumokėjo. H. Mackevičius „Klaipėdai“ sakė, kad savivaldybė su juo nėra sudariusi sutarties dėl nemokamos socialiai remtinų asmenų juridinės konsultacijos. Advokatui reikėjo tik pažymos, kad pagalba šiai moteriai tikrai reikalinga.
Paramos moteris taip pat sulaukė iš vienos nekilnojamojo turto agentūros vadybininkės Liudmilos Valeckienės – ji paremdavo pinigais, už kuriuos be namų likusi klaipėdietė galėjo nusipirkti pavalgyti bei rūkalų.
O draugė Lilija Kopūstenskienė pasiūlė savo tėvo sodo namelį „Laistų“ bendrijoje, kur V. Ališauskienė gyvena ir dabar.
Tačiau gyvenimas iš kitų kišenės negali tęstis amžinai.

Įsikišo teismas
Praėjus metams po vyro mirties V. Ališauskienė, nemokamai padedama H. Mackevičiaus, laimėjo teismo bylą – jai pripažinta nuosavybės teisė į vieno kambario butą Šilutės plento šeštajame name, taigi vienas pats savavališkai bute užsibarikadavęs posūnis savo pozicijas turės užleisti.
Tiesa, teismas nusprendė, kad teisę į butą turi ir kiti paveldėtojai. Tačiau kadangi tokio mažo buto suskirstyti į penkias dalis neįmanoma, kitiems paveldėtojams V. Ališauskienė turės sumokėti kompensaciją – maždaug po 1300 litų kiekvienam iš keturių vaikų.
Susidarys daugiau kaip penkių tūkstančių litų suma.
Savo pinigų laukia ir minėtą namą administruojanti „Pempininkų valdų“ bendrovė – butas nuo 2001 metų įsiskolino beveik keturis tūkstančius litų.

Ar buto pakaks?
Šiandien nuskriaustoji moteris kalba, kad jai padės parduoti butą, o už gautus pinigus nusipirks kitą, pigesnį.
Advokato H. Mackevičiaus manymu, toks kaip V. Ališauskienei priklausantis butas gali kainuoti 10-12 tūkstančių litų. Yra manančių, jog Šilutės plento šeštas namas yra geroje vietoje, čia esą galima tikėtis ir didesnės sumos.
Šiaip ar taip, po būsimo sandorio atskaičiavus kompensacijas buvusio buto savininko vaikams bei skolas už komunalinius patarnavimus, V. Ališauskienei geriausiu atveju liks tūkstantis kitas. Kokią gyvenamąją patalpą už tokius pinigus galima įsigyti net tolimiausioje provincijoje?
Gali būti, jog gyvenimo sunkumai ateityje dar ne kartą V. Ališauskienę pastatys į sudėtingą situaciją.

Dienraštis „Klaipėda“

Juozas Skripkauskas
2003 m. rugsėjo 9 d.