Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusi šmeižto forma – vadinamasis internetinis šmeižtas. Žinoma, niekam nėra malonu, kai tave internete viešai derglioja. Tačiau dar blogesnis internetinio šmeižto variantas – kai atsiranda skelbimas kito asmens vardu. Tuomet, ypač jei skelbimas seksualinio pobūdžio, auką užgriūva skambučių lavina. Policija tokias bylas imasi tirti labai nenoriai, jei apskritai pradeda ikiteisminį tyrimą.
Po nepavykusios pažinties – kerštas internete
Viena iš pirmųjų tokių bylų buvo iškelta Klaipėdoje. Auką – jauną vyrą – gynęs advokatas Henrikas Mackevičius Alfa.lt sakė buvęs tokių bylų pradininku Lietuvoje. Mat tuo metu nemažai policijos komisariatų nebuvo kompiuterizuoti, policininkai paprastai pareikšdavo niekuo negalintys padėti, nes neturi interneto ryšio.
Istorija prasidėjo tuo, kad H. Mackevičiaus klientas susipažino su jauna mergina – informatikos mokytoja. Susipažinti susipažino, bet, kaip pasakė advokatas, „kontaktas neįvyko“. Mergina nusprendė atkeršyti. Kadangi dėstė informatiką, tai ji ir pasirinko „internetinio keršto“ kelią. Ji vaikino vardu įdėjo skelbimą, kur jis neva pateikė pasiūlymą susipažinti su netradicinės orientacijos žmonėmis, kitaip tariant, vaikinas neva esąs gėjus.
„Mano klientas buvo užverstas skambučiais. Ne šiaip sau susipažinti siūlė, bet ir klausinėjo, kaip ir kokiais būdais nori mylėtis. Net naktį skambindavo“, – Alfa.lt pasakojo advokatas. Vaikinui atsisakius, prasidėdavo įžeidinėjimai: ko čia išsidirbinėji, gal aš tau negražus ar per storas ir panašūs.
Pasak advokato, jam reikėjo nemenkų pastangų įtikinti pareigūnus pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau galų gale vis dėlto buvo iškelta baudžiamoji byla ir surasta kaltininkė. Padėtį tąkart palengvino tai, kad kompiuteriai buvo mokyklos, o ne privatūs.
Mergina buvo nuteista, jai paskirta 10 MGL (1 250 litų) bauda.
Populiariausi – sekso skelbimai
Populiariausi tokių šmeižikų skelbimai – seksualinio pobūdžio. Kauno rajone gyvenanti 35 metų niekur nedirbanti dviejų vaikų motina nustėro, kai jai ėmė nuolat skambinti vyrai, siūlydami seksualines paslaugas. Kai moteris atsakydavo jokių paslaugų nenorinti, jie ramiausiai paaiškindavo skambinantys pagal skelbimą.
Moteriai kreipusis į policiją, jai paskambino nepažįstamas asmuo ir pranešė, kad skelbimas iš interneto išimtas. Tačiau skambučiai dar kurį laiką nesiliovė.
Viena mažametę dukrą auginanti klaipėdietė irgi buvo užversta panašiais skambučiais. Moteris teigė, kad gaudavo tokių pasiūlymų, nuo kurių jai plaukai šiaušėsi. Su pažįstamąja jai net pavyko surasti tą skelbimą. Jame buvo rašoma: „Moteris ieško tvirto vyro pasitenkinimui.“ Beje, skelbime buvo net jos namų adresas. Labiausiai ji bijojo, kad susivilioję vyrai neateitų tiesiai į namus. O jei dar, neduok Dieve, namuose būtų viena dukra.
Klaipėdoje taip buvo įkliuvusi net policijos pareigūnė. Tačiau ji netruko išsiaiškinti, kad sekso paslaugas siūlantį skelbimą įdėjo pažįstamoji, su kuria buvo susipykusi. Pareigūnė pareiškimo dėl šmeižto nerašė. Jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kaip visa ši istorija baigėsi, tyrėjai nežino.
Pasitaiko, nors ir gana retai, ir kitokio pobūdžio skelbimų. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone gyvenanti bobutė neteko ramybės, kai jai nuolat ėmė skambinti žmonės, norintys pirkti kačiuką. Pasirodo, internete buvo skelbimas, kuriame teigiama, kad ji parduodanti kačiukus. Pareigūnai tyrimo nepradėjo, tik patarė močiutei pasikeisti telefono numerį.
Policija nenoriai imasi tokių bylų
Šiaip jau pareigūnai nenoriai imasi tirti tokias bylas. Šmeižikų aukoms dažnai pasiūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka arba pasikeisti telefono numerį. Ypač tais atvejais, kai skelbime būna nurodytas tik telefonas. Rimčiau žiūrima į tokius skelbimus, kuriuose yra adresas ar netgi pavardė.
„Šiaip jau policininkai kiekvienu atveju turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, nes už šmeižtą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau tokie tyrimai tikrai nėra malonūs. Be to, į juos pareigūnai žiūri ne itin rimtai – juk tai ne vagystė, ne apiplėšimas, ne nužudymas. O jie darbo, kaip žinome, ir taip turi pakankamai“, – sakė H. Mackevičius.
Tačiau tuo atveju, kai policija atsisako iškelti baudžiamąją bylą, auka praranda bet kokią viltį sužinoti, kas taip begėdiškai su ja pasielgė. O, sutikite, nėra labai malonu įtarinėti savo pažįstamus.
Sužinoti neįmanoma dėl paprastos priežasties. Interneto tinklalapių administratoriai teigia, kad sužinoti skelbimą įkėlusio asmens IP ir nustatyti, iš kokio kompiuterio įdėtas skelbimas, nėra sunku. Tačiau jie savo iniciatyva negali to daryti, nes taip pažeistų Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Tai jie gali padaryti tik žinant policijai. Todėl pareigūnams vertėtų pagalvoti ar, užuot atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, jie verčiau glaudžiau bendradarbiautų su interneto administratoriais. Patarimas kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaip minėta, nieko vertas, jei nukentėjusysis nėra pakankamai susipažinęs su kompiuteriu, nes jis nežino šmeižiko tapatybės. Patarimas keisti telefono numerį tinka tiems, kurie bendrauja su kokia dešimčia abonentų, o daugeliui, kurių kontaktai siekia šimtus, tai būtų kone katastrofa.
2013-07-26 16:25
Lina Vyšniauskienė | Alfa.lt