Europos nevyriausybinės organizacijos, pasisakančios prieš fotografuojančių telefonų naudojimą, tvirtina, kad naujų technologijų dėka visuomenė netrukus praras privatumą. Mūsų šalies specialistai siūlo pirmiausia surasti ribą tarp viešumo ir privatumo. Pramoninio šnipinėjimo proveržio bijančios kompanijos, tokios kaip „Samsung“ ir „Volkswagen“, savo tarnautojams darbo metu draudžia naudotis fotografuojančiais telefonais.
Kai kuriose Europos valstybėse naudotis mobiliaisiais telefonais su integruotais fotoaparatais uždrausta, o Lietuvoje kol kas apsiribojama diskusijų šia tema poreikiu ir ribos tarp viešumo bei privatumo paieška. Norvegijos, Danijos, Didžiosios Britanijos vyriausybės jau pripažino, kad fotografuojantys telefonai kelia grėsmę asmens privatumui. Ypač vasarą, kai žmonės gali būti slapčia fotografuojami persirengimo kambariuose ir prie vandens telkinių. Maža to, potencialiomis psichinių ligonių ir ištvirkėlių aukomis dažniau nei įprasta gali tapti vaikai ir moterys: telefonuose įmontuotų mažų fotokamerų teikiamais pranašumais aktyviai naudojasi pedofilai ir stebėdami lytinį susijaudinimą patiriantys vujaristai.
Žmogaus atvaizdas – saugotinas
Užsienio valstybėse su modernių technologijų naudojimu susijusių draudimų praktiką įdėmiai stebintys Lietuvos specialistai pripažįsta, kad fotografuojančių telefonų keliama grėsmė mums taip pat aktuali. Įsivaizduokite, kad savaitgalį su šeima leidžiate prie Baltijos jūros ir mėgaujatės saule. Visiškai nesirūpinate tuo, kas vyksta aplinkui: atsikeldami nuo smėlio nekontroliuojate savo judesių ir nepastebite, kad tą akimirką pro glaudžių ar liemenėlės kraštą matyti tai, ką siekėte paslėpti. Tačiau slapčia fotografavęs asmuo vaizdą užfiksuoja. Maža to, nuotrauką patenka į internetą ir bet kuris internautas, galbūt net nežinodamas, kad šaiposi iš kurios nors bendrovės generalinio direktoriaus ar aukštą padėtį užimančios ponios, juokiasi matydamas tokį atvaizdą. Ko gero, tokias ir panašias situacijas galima vadinti tik nevykusiu ar nemaloniu anoniminio fotografo pokštu, žeminančiu savo „aukos“ garbę bei orumą. Tačiau tai – ne baisiausias dalykas. Kas kita, jeigu ramiai smėlyje besikapstinėjančio nuogutėlio vaiko nuotrauka atsidurtų pedofilų fotoarchyvuose.
Anot Henriko Mickevičiaus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vadovo, žmogaus atvaizdas įeina į saugomų asmens duomenų sąrašą ir laikomas privataus gyvenimo elementu. „Žmogaus negalima fotografuoti be jo sutikimo. Nesvarbu, ar mobiliuoju telefonu, ar paprastu fotoaparatu. Išimtys galioja tik tam tikrais atvejais: sakykime, fotografuojamas žinomas visuomenėje žmogus ar nusikaltimą darantis politikas. Šiuo atveju nuotrauka gina viešąjį interesą“, – sakė H. Mickevičius. Pašnekovo teigimu, naujų technologijų dėka asmuo gali būti nufotografuotas slaptai. „Tokius veiksmus galima riboti, tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė: naudotis mobiliuoju telefonu, ar ne – taip pat privatus reikalas. Todėl bet koks ribojimas turi užtikrinti balansą tarp telefono savininko ir fotografuojamo žmogaus teisių į privatų gyvenimą“.
Slapta, ar su leidimu?
Kokia riba tarp to, ką galima daryti viešoje vietoje, o ką ne, svarstė ir klaipėdiečio advokato Henriko Mackevičiaus kontoros asocijuotas teisininkas Julius Pankauskas. Pasak jo, paprastai elgesio viešoje vietoje ribos apibrėžiamos pakantumo lygiu – t.y. žmogus gali elgtis taip, kaip nori, kol „manęs tai neliečia“.
„Dabartinę padėtį, kai vaizdo bei garso fiksavimo ir perdavimo technikos priemonės tapo kasdienybe, rizika, jog gali būti pažeistos asmens teisės į privatumą, vis didėja. Tačiau riba tarp viešumo ir privatumo nėra pastovi ir yra vis kitokia kiekvienu konkrečiu atveju“, – sakė teisininkas.
J. Pankausko teigimu, jei vaikinas sėdi kavinėje su mergina ir fotografuojančiu telefonu bando užfiksuoti vaizdą po jos trumpu sijonu, gali būti, kad tai vyksta abipusiu sutikimu. Visai kas kita, jeigu vaikino siekis nufotografuoti merginai yra nepriimtina staigmena.
Daktaras Darius Štilis, ŽTSI ekspertas, sako, kad fotoaparatai, įmontuoti į mobiliuosius telefonus, atlieka ne pagrindinę, o papildomą funkciją. Todėl įtikima, jog dažniausiai asmenys gali nežinoti, kad yra fotografuojami. Dėl šių telefonų savybių, įtrauktų į Duomenų apsaugos direktyvą, praėjusiais metais Europos Komisijos sudaryta darbo grupė pateikė ir papildomas rekomendacijas. Jose sakoma, kad atitinkamos Europos Sąjungos valstybių institucijos turi įvertinti vaizdo stebėjimą apskritai ir užtikrinti, kad dėl vaizdo kaupimo sistemų greito plitimo visuomeninėse ir privačiose sferose neatsirastų nepateisinamų piliečių teisių ir pagrindinių laisvių apribojimų.
Į skundus reaguos
Tuo metu Lietuvos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vyriausiasis specialistas Mindaugas Rimkevičius sako, kad Lietuvos piliečių privataus gyvenimo neliečiamybė yra numatyta ne tik teisės aktais, bet ir Konstitucijoje. Kita vertus, naudojimosi telefonais su integruotomis fotokameromis nereglamentuoja ir neriboja jokie dokumentai. Nepaisant to, naudojantis minėtomis technologijomis negalima pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo, numatančio būdus, kaip renkant ir viešai skelbiant informaciją nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą. Iki šiol VDAI nebuvo gavusi skundų dėl piliečių piktnaudžiavimo fotografuojančiais telefonais. „Tačiau, jeigu tokių skundų bus pateikta inspekcijai, jie bus tiriami“, – tikino VDAI atstovas.
Paslauga suaugusiesiems
Kol Lietuvoje apsiribojama tik teoriniais svarstymais, kai kurios Europos valstybės skelbia atvirą karą žmonių aplinkos dalimi tapusiems fotografuojantiems mobiliesiems telefonams. Juolab kad trečiosios kartos (3G) mobilieji telefonai turi ne tik įmontuotus fotoaparatus, bet ir plačias vaizdų perdavimo galimybes, kuriomis aktyviai naudojasi ir vaikai. Fotografuojančių telefonų pardavimai per pastaruosius penkerius metus sparčiai augo. Dar 2003 metais kas šeštas pasaulyje parduotas mobilusis telefonas buvo su fotoaparatu. Analitikų teigimu, šiemet fotografuojančių telefonų visame pasaulyje bus parduota rekordiškai daug – beveik 800 milijonų vienetų.
Pirmasis fotografuojantis telefonas Japonijoje buvo pristatytas 2000 metais. Tuomet buvo užtikrinta 110 tūkstančių pikselių raiška, kurios pakanka nuotrauką publikuoti internete. Kadangi mobiliųjų telefonų galimybės vis didėja, užsienio šalyse itin susirūpinta jų keliamu pavojumi vaikams. Reaguojant į tėvų nuogąstavimus, kad internete su mobiliųjų telefonų pagalba naršančiais vaikais gali pasinaudoti pedofilai, priimami įstatymai, nukreipti prieš seksualinius nusikaltėlius. Remiantis jais, kiekvienam, kuris yra kaltinamas bendravimu su vaiku internetu ar kitais būdais, turint seksualinių motyvų, gresia kalėjimas iki 10 metų.
O vienas labdaros namų Anglijoje patarėjas interneto klausimais pareiškė, kad telefonų gamintojai turėtų atsižvelgti į tėvų nerimą ir stengtis juos įtikinti, jog padarė viską, kad telefonai būtų saugūs. Anot jo, kol kiekvienas telefonas neturės iš anksto įdiegtos filtravimo programinės įrangos, prisijungimas prie interneto telefonais turėtų būti laikoma paslauga tik suaugusiesiems.
Į svetimus telefonus
Įprotis mobiliaisiais telefonais prisijungti prie interneto ir elektroniniu paštu ką tik užfiksuotą vaizdą nusiųsti į tinklalapius, kur jį gali pamatyti visas pasaulis, populiarėja ir Lietuvoje. Tačiau kol kas dar nėra žinoma, ar mūsų šalyje jau yra paplitęs Didžiąją Britaniją užkariavęs vadinamasis „tūzingas“ („toothing“). Naujai seksualinei pramogai patirti pakanka turėti mobilųjį telefoną su bevieliu internetu – jungtimi „Bluetooth“. Jį turintis žmogus lankosi masinėse žmonių susibūrimo vietose (gatvės, barai, parduotuvės) ir bando suvilioti jam patikusius praeivius bei paraginti juos dalyvauti virtualaus sekso seanse.
„Tūzerio“ siunčiamus seksualinio turinio trumpuosius pranešimus, paveiksliukus ar nuotraukas gauna visi telefonų su tapačiomis galimybėmis savininkai, esantys dešimties metrų spinduliu nuo siuntėjo. Anglų kalboje atsirado net nauja sąvoka „bluejacking“ – taip pavadintas įsiveržimas į svetimą telefoną belaidžiu internetu.

Dienraštis „Vakarų Ekspresas“
Natalija MOGUČAJA
2005 m. birželio 4 d.