22
Kov

Naują įstatymą Klaipėdos advokatai vertina prieštaringai

Naujo Advokatūros įstatymo rezultatus visuomenė pajus tuomet, kai rinką užplūs nekvalifikuotų advokatų banga, – teigia kai kurie uostamiesčio teisininkai. Taip manyti juos verčia nauja tapimo advokatu tvarka. Pagal naująjį įstatymą, advokatauti bus galima turint dvejų metų advokato padėjėjo praktiką arba penkerių metų teisinio darbo stažą. Esminis pakeitimas yra tas, kad norintiesiems tapti advokatais nebereikės laikyti jokių kvalifikacijos egzaminų.

Liberalizavo rinką
Pagal naująją tvarką, advokatais galės tapti asmenys gavę teisės mokslų daktaro laipsnį. Naujasis įstatymas numato, kad advokatai privalės apsidrausti iki 100 tūkst. litų sumai. Taip pat buvo įtvirtinta, kad prastai savo darbą vykdančių advokatų klientai įstatymiškai turi teisę reikalauti iš advokato kompensacijos. Nors naujoji tvarka jau sulaukė skeptiškų vertinimų, o sostinėje net sukėlė aršias advokatų diskusijas, klaipėdiečiai Seimo nutarimą vertina ramiau.

Advokatės Liucijos Bagačiovienės nuomone, tai, kad advokatai nebelaikys kvalifikacijos egzaminų, dar nereiškia, jog dirbti sudėtingą ir atsakingą darbą pradės neišmanėliai. L. Bagačiovienė pritaria naujajai tvarkai, nes mano, kad advokatus egzaminuoja jų darbas su klientais. “Aš pati kvalifikacijos egzaminų nelaikiau, tačiau ilgą laiką sėmiausi praktinės patirties. Dažnai ir iš pačių advokatų tenka išgirsti, kad egzaminai – viso labo formalumas, arba, kitaip tariant, laiptelis, kurį būtina peržengti advokatų padėjėjams. Žinoma, kai kuriuos kvalifikacijos egzaminai atbaidydavo nu šio darbo. Matyt, galima teigti, kad tokiu būdu buvo kontroliuojama rinka”, – sakė advokatė. Tai, jog po naujos tvarkos priėmimo šalyje padaugės advokatų, – taip pat nėra blogai. Visuomenei sudaromos dar didesnės pasirinkimo galimybės, – mano teisininkė.

Baiminasi konkurencijos
“Piktinasi tie advokatai, kurie bijo prarasti savo šiltą kėdę. Tie, kurie užsitarnavo gerą specialisto reputaciją, nemato jokio reikalo kelti audringas ir smerkiančio pobūdžio diskusijas”, – įsitikinusi L. Bagačiovienė. Moters teigimu, labai svarbu, jog Seimas įtvirtino advokatų klientų teisę reikalauti kompensacijų, jei teisininkai prastai atliko savo darbą. L. Bagačiovienė sakė žinanti, kad kai kurie advokatai piktnaudžiauja savo specialybe ir pelnosi iš patiklių, įstatymų neišmanančių klientų. “Bus daugiau kolegų, galėsime specializuotis, o žmonės atsirinks kvalifikuotus teisininkus. Juk geriausia reklama – nuomonės ir nuveikti arba neįveikti darbai, apie kuriuos gandai sklinda labai greitai”, – dėstė advokatė.

Egzaminuoti būtina
Visiškai kitaip naują Advokatūros įstatymą vertino kitas uostamiesčio teisininkas advokatas Henrikas Mackevičius. Jis įsitikinęs, kad tokiems specialistams, kaip advokatai, kvalifikacijos egzaminai yra būtini. “Egzaminas yra žinių patikrinimas. Jeigu to nebereikia advokatams, tai gal egzaminai iš viso niekur nebereikalingi? Geriems ir sąžiningiems advokatams nėra jokio reikalo baimintis konkurencijos. Esu įsitikinęs, kad manęs rinkos liberalizavimo reikalai nepalies, dirbsiu, kaip ir iki šiol. Tačiau kvalifikacijos egzaminas naudingas pačiam advokatui, nes iš tikrųjų leidžia pajusti ar tokiam darbui esi pasiruošęs. Būna atvejų, kad žinių ir patirties patikrinimas taip supurto ir sukrečia, kad žmogus nusprendžia dar pasitobulinti”, – dėstė H. Mackevičius.

Advokatas sako visuomet prisiminsiąs, kaip jį “kratė” per advokatūros egzaminą, nors jį ėjo laikyti turėdamas 5-erių metų darbo teisme praktiką. “Išlieka grėsmė, kad į advokatų rinką įsilies abejotinos kvalifikacijos specialistų, o žmonėms bus sunkiau juos pasirinkti. Garsūs Lietuvos teisininkai jau viešai baiminasi, kad priėmus tokį įstatymą, šalyje kris bendras advokatų kvalifikacijos lygis”, – galimą situaciją komentavo H. Mackevičius.

Dienraštis “Vakarų ekspresas”
Vaida Zubrauskaitė
2004 m. kovo 22 d.