19
Lap

Laivo savininkas pasimokė

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinti jūrininko Aleksandro Grinčiuko ieškinį Panamos kompanijai „Barbary Enterprises Inc.“ dėl atlyginimo sumokėjimo. Taip Lietuvos teisenoje galutinai įsitvirtino precedentas svarstyti tokius ginčus. Tai reiškia, kad ir kiti jūrininkai, kuriems laivo savininkas užsienietis nemokės atlyginimų, dabar galės kreiptis pagalbos į Lietuvos teismą.

Laimingas aplinkybių sutapimas
Jūrininko interesams atstovavęs advokatas Henrikas Mackevičius sakė, jog būtinos tam tikros sąlygos. Svarbiausia – kad laivas, kuriame dirbo jūrininkas, stovėtų Klaipėdos uoste.

Transportinis refrižeratorius „Fish Island“, kuriame Aleksandras Grinčiukas 4,5 mėnesio dirbo kapitono antruoju padėjėju, plaukiojo su Belizo vėliava, tačiau priklausė Panamos kompanijai „Barbary Enterprises Inc.“. Ši savo ruožtu generalinį įgaliojimą valdyti laivą suteikė klaipėdiečiui Edvardui Kuldai.

„Pagal kontrakto sąlygas reisas laikomas baigtu uoste iškrovus žuvį. Gruodžio 5 dieną krova buvo baigta Kaliningrado uoste. Su įgula galutinai atsiskaityti turėjo per du mėnesius nuo reiso pabaigos. Tačiau nesumokėjo nė cento, todėl kreipėmės į ITF regioninę inspekciją ir „Klaipėdos“ redakciją, o įgulos nariai ukrainiečiai – dar ir į Ukrainos ambasadą Lietuvoje. Tik po to sausio pabaigoje ukrainiečiams sumokėjo nuo 40 iki 60 proc. uždarbio, likusiai daliai išdavę notaro patvirtintą raštelį, o mūsiškiams – po 200 JAV dolerių avanso. Man taip pat siūlė du šimtus, jeigu pasirašysiu, kad pusę atlyginimo neva jau gavau. Aš atsisakiau ir kreipiausi į teismą“, – pasakojo Aleksandras Grinčiukas.

Mūsų teismas dažniausiai labai nenoriai priima tokias painias bylas, kai laivo savininkas – vienos šalies pilietis, operatorius – kitos, o pats laivas įregistruotas ofšorinėje zonoje. Tačiau čia, pasak advokato H. Mackevičiaus, sutapo keli svarbūs veiksniai: laivas stovėjo Klaipėdos uoste, įgaliotasis laivo savininko atstovas E. Kulda buvo Lietuvos pilietis, o jo biuras įsikūręs Klaipėdoje. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė A. Grinčiuko ieškinį Panamos kompanijai ir, norėdamas ieškinį užtikrinti materialiai, areštavo laivą.

Įvarė į kampą
Po A. Grinčiuko į teismą kreipėsi dar penki jūrininkai – buvę „Fish Island“ įgulos nariai. Tačiau po pusės mėnesio, nieko nepaaiškinę advokatui H. Mackevičiui, ieškinius atsiėmė.

O kol kas laivų remonto įmonėje „Laivitė“ stovintis ir pagal jūrininko ieškinį areštuotas transportinis refrižeratorius buvo parduotas „smulkioms išlaidoms“. Sužinojęs, jog laivą pradėta išmontuoti, A. Grinčiuko advokatas H. Mackevičius kartu su teismo antstoliu Albinu Zenkevičiumi kreipėsi į prokurorą. Darbai buvo pristabdyti, kol laivo savininko atstovas į antstolio depozitą įnešė 20 tūkst. Lt A. Grinčiuko ieškiniui užtikrinti. Tik po to ieškovas leido tęsti laivo išmontavimo darbus.

Teismo proceso metu ieškovas atsakovui siūlė taikos sutartį, bet laivo savininko atstovui E. Kuldai kompromiso kaina – 10 tūkstančių litų – pasirodė per didelė. Jis atsisakė, todėl galiausiai atsakovui buvo priteista sumokėti kur kas didesnę sumą – visą atlyginimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei delspinigius, teismo išlaidas ir žyminį mokestį.

Tiesa, atsakovas prieš A. Grinčiuką Klaipėdos apylinkės teismui padavė priešieškinį, reikalaudamas atlyginti 17 210 JAV dolerių materialinę žalą, kai kapitono antrajam padėjėjui budint buvo atsitrenkta į laivą „Džankoj“. Tačiau jis buvo atmestas, nes nėra įrodymų, jog atsakovui žala padaryta dėl A. Grinčiuko kaltės. Įvykio tyrimas nebuvo atliktas, „Džankoj“ žala neatlyginta. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą atsakovas apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Pagrindinis apeliacijos motyvas: byla Lietuvos teismui neteisminga, nes atsakovas – užsienio kompanija, o laivas plaukioja su Belizo vėliava (nors dėl šios priežasties nelogiška pateikti ir priešieškinį).

Tačiau teismo kolegija, pirmininkaujama teisėjo Jono Peliako, atidžiai įsigilinusi į bylos esmę ir pritaikiusi ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės jūrų teisės įstatymus, apeliacijos nepatenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą.

Kaip buvo rašoma A. Grinčiuko darbo sutartyje, visi ginčai tarp jo ir darbdavio turi būti sprendžiami teisme pagal pastarojo registracijos vietą. Tačiau ten buvo nurodytas tik firmos adresas Klaipėdoje. Teisminio ginčo metu laivas taip pat buvo Lietuvoje. Be to, Lietuva ir Panama su Belizu nėra sudarę dvišalio susitarimo dėl teisinės pagalbos. Kadangi ieškovas – ekonomiškai silpnesnė darbo sutarties pusė, pagal LR CK 6.193 str. sutarties sąlygos turi būti traktuojamos jo naudai. Visi šie veiksniai ir lėmė, jog Klaipėdos apygardos teismas šią bylą įvertino kaip teismingą Lietuvos teismui.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas jau įsigaliojo.
P. S. Aleksandrui Grinčiukui laimėjus dar pirmojoje teisminėje instancijoje, jo nelaimės broliai, tie patys penki jūrininkai, pagaliau suprato, kad be teismo įsikišimo atlyginimų negaus, ir pasekė juo. Advokatas H. Mackevičius sakė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino dviejų jūrininkų ieškinius „Barbary Enterprises Inc.“. Dėl trečiojo ieškinio vyksta teisminiai debatai, du ieškiniai laukia svarstymo.

Dienraštis “Klaipėda”
Jelena Listopad
2004 m. lapkričio 19 d.