13
Rgp

Klaipėdoje priteista įspūdingo dydžio neturtinė žala

Šią savaitę Klaipėdos apylinkės teisme moraliai nukentėjusiai moteriai buvo priteista 50 tūkst. litų neturtinė žala. Advokato Henriko Mackevičiaus teigimu, tai ko gero pirmas atvejis uostamiestyje, kai buvo priteista tokio įspūdingo dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Jis pasidžiaugė, kad vis daugiau nukentėjusių klaipėdiečių suvokia, jog jiems turi būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Tačiau, svarstė advokatas, daugelis jų vis dar net neįsivaizduoja, kiek ir iš ko jie gali prisiteisti pinigų. Kol neįsigaliojo teismo nutartis, advokatas prašė neskelbti nukentėjusiosios, prisiteisusios 50 tūkst. litų, pavardės. Pasak jo, ši byla buvo laimėta lengvai dar ir todėl, kad kaltininkas pripažino savo kaltę ir pats norėjo atlyginti padarytą žalą.
Moteris, kurios vyras žuvo avarijoje, iš avarijos kaltininko prisiteisė ne tik laidotuvių išlaidas (14 tūkst. litų), bet ir patirtą neturtinę žalą. Paprastai teismas nustato tvarką, kaip pinigai turi būti išmokėti. Šiuo atveju buvo nutarta, kad avarijos kaltininkas nukentėjusiajai kas mėnesį turės mokėti po 500 litų, kol bus išmokėta visa priteista suma. 2001 metais įsigaliojus naujajam LR Civiliniam kodeksui, anksčiau vadinta moralinė žala buvo pervardinta neturtine. Numatyta, kad neturtinė žala priteisiama visais atvejais, kai padarytas nusikaltimas. Jos dydį nustato teismas.

H. Mackevičiaus žiniomis, pradžią šioje srityje padarė vilniečiai. 2002 metais iš Vilniaus troleibusų parko buvo priteista 114 tūkst. litų neturtinė žala. Tokią sumą prisiteisė vilnietė, kuri buvo sunkai sužalota, kai jai ant galvos užkrito troleibuso ūsas. Be to, ši moteris dar 6 tūkst. litų prisiteisė iš draudimo kompanijos. Pasak advokato, tai ko gero kol kas įspūdingiausio dydžio suma, kuri buvo priteista Lietuvoje neturtinei žalai atlyginti. Paprastai už nesunkų kūno sužalojimą galima prisiteisti keletą tūkstančių litų neturtinės žalos. H. Mackevičius prisiminė vieną iš atvejų, kai šį pavasarį nuo chuliganų nukentėjęs jaunuolis, kuriam šaligatvio plytele buvo sumušta galva, prisiteisė 2 tūkst. litų neturtinės žalos. Be to, kaltininkai turėjo kompensuoti gydymo išlaidas, padengti išlaidas advokatų honorarams.

“Žinoma, būna, kai nukentėjusieji užsiprašo nerealių kompensacijų. Tačiau bendraujant su advokatais, įmanoma tiksliau nustatyti, kokia kompensacija yra reali, tuomet ir teismą lengviau įtikinti”, – sakė H. Mackevičius. Paprastai kokio nors įvykio kaltininkų prašoma kompensuoti mylimo žmogaus netektį, atlyginti patirtą moralinį skausmą po įvairių traumų. Advokatas pabrėžė, kad neturtinei žalai atlyginti nėra senaties termino. Tad tie nukentėjusieji, kurie dėl vienos ar kitos priežasties užmiršo išsireikalauti kompensacijos iškart po įvykio, gali bet kada tai padaryti. Žinoma, jei turi pakankamai įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala.

Dienraštis “Vakarų ekspresas”
Edita Užkuraitė
2004 m. rugpjūčio 13 d.