22
Vas

Dėl didesnių atlyginimų kovojo Lietuvos Aukščiausiame Teisme

http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=18158

  • Edita KALNIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2019-02-22

Ginčas tarp Marijono Daujoto progimnazijos, tuo metu buvusios pagrindinės mokyklos, ir joje dirbančių nepedagoginių darbuotojų tęsiasi ir jau pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT), kuris nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog iš esmės galėtų būti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni. Ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti, kitaip tariant, kai jie yra objektyviai pateisinami.

p>Lietuvos Aukščiausiais Teismas bylą grąžino į Klaipėdos apygardos teismą, nes pasigedo atsakovės 2017 m. vasario 15 d. įsakymo teisminės analizės. Šiuo įsakymu patvirtinta įstaigos darbo apmokėjimo sistema, kurioje ir turi būti numatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomi koeficientai darbuotojams.

Pasak LAT, tik, ištyrus nurodytu įsakymu patvirtintą darbo apmokėjimo sistemą, spręstina, ar joje įtvirtinti pakankamai aiškūs ir objektyvūs koeficientų nustatymo kriterijai ir ar jų laikytasi nustatant konkretaus dydžio koeficientus kiekvienai ieškovei, kartu atsižvelgiant ir į finansines atsakovės galimybes.

Tačiau LAT sutiko su apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju Marijono Daujoto progimnazija turėjo pareigą įrodyti, kad koeficientai ieškovėms nustatyti, laikantis įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų, pagal iš anksto žinomus kriterijus ir tinkamai juos taikant, taigi ir teikti su tuo susijusius rašytinius bei kitokius įrodymus.

K. Gerbauskas priminė, kad Klaipėdos apygardos teismas savo nutartyje buvo nurodęs, jog ieškovių teisės pažeistos todėl, kad darbdavys neatliko individualaus darbuotojų vertinimo, „mechaniškai“ visiems pedagoginiams darbuotojams nustatė koeficientų vidurkius, o nepedagoginiams – minimalius koeficientus.

Todėl teismas buvo padaręs išvadą, kad jokiais individualizuojančiais darbo apmokėjimo sistemos kriterijais, nustatydamas ieškovių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, darbdavys nesirėmė.

Dabar LAT įpareigojo papildomai patikrinti koeficientų nustatymą.

„Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vargu ar galima tikėtis rimtesnių atsakovės argumentų, pagrindžiant kokių nors kriterijų realų, o ne deklaratyvų, taikymą ir koeficientų individualumą. Neįtikėtina, kad visi vienos pareigybės darbuotojai tiesiog identiškai atitiko visus kriterijus“, – kalbėjo K. Gerbauskas.