06
Rgp
Darbuotojai įrodė – mažesnis atlyginimas jiems buvo nustatytas nepagrįstai

Darbuotojai įrodė – mažesnis atlyginimas jiems buvo nustatytas nepagrįstai

Dovilė URNIKIENĖ, Teisėtvarka, 2018-08-03, UAB Pajūrio naujienos, http://www.pajurionaujienos.com/index.php?sid=17415&act=exp

 

Nesant patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių, negalima spręsti, ar koeficientų skyrimo sistema pedagogams ir nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo skaidri ir nėra diskriminacinė. Tokią išvadą padarė Klaipėdos apygardos teismas, į kurį su apeliaciniu skundu kreipėsi penkios Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojos, dirbančios ne pedagoginį darbą.

Ieškovės Klaipėdos apygardos teismui apskundė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą, kuriuo jų ieškinys buvo atmestas.

Ginčas – dėl skirtingų koeficientų

Ginčo esmė – 2017 metų vasarį įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, darbuotojų darbo užmokesčiui skaičiuoti turėjo būti nustatyti koeficientai. Galimos koeficientų vertės – nuo mažiausios iki didžiausios, vadinamosios „šakutės“, buvo nurodytos įstatyme, o įstaigos vadovui suteikta teisė kiekvienam darbuotojui parinkti konkretų dydį.

Tad Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius pedagogams nustatė vidutinį koeficientą, o ne pedagoginį darbą dirbantiems parinko minimalų arba artimą minimaliam koeficientą.

Tai papiktino darbuotojus, kurie dirba ne pedagoginį darbą, pavyzdžiui, yra bibliotekininkai, informacinių technologijų specialistai ar mokytojo padėjėjai, nes ir jiems, ir mokytojams atlyginimai mokami iš to paties šaltinio – mokinio krepšelio lėšų, o konkrečių kriterijų, kodėl būtent jiems nustatyti mažesni koeficientai, – neišgirdo. Juolab kad kai kurie iš šių darbuotojų galėjo pasigirti aukštesniu išsilavinimu ar darbo patirtimi už toje pačioje mokykloje dirbančius pedagogus.

Prireikė daugiau kaip metų ginčų

Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojai nuėjo ilgą kelią, kol įrodė savo teisybę – prireikė daugiau kaip metų, per kuriuos buvo ieškoma sprendimo Darbo ginčų komisijoje, derybiniuose susitikimuose su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, po kurių, taip ir neradus kompromiso, sekė teismai.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 metų balandį ieškovių ieškinį atmetė, motyvuojant tuo, kad mokyklos vadovas, nustatydamas konkretų koeficiento dydį darbuotojams, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, kuri nurodo, jog darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018 metų sausio 31 d., pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybe ir darbo sudėtingumu.

Nedetalizavo kriterijų

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutiko. Ji pripažino, kad koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo kompetencija, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis įstatymu, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse.

Būtent darbo apmokėjimo sistemoje ir turėjo būti detalizuojami koeficientų nustatymo kriterijai – veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir pan., tačiau mokykla teismui tokio dokumento, kur būtų įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, nepateikė. Taigi mokyklai nepavyko įrodyti, kad ne pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams objektyviai buvo nustatyti minimalūs ar artimi minimaliems koeficientai, o ne vidurkiai.

Klaipėdos apygardos teismo neįtikino ir tai, kad pedagogams didesnis koeficientas buvo skirtas todėl, kad iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas papildomas finansavimas mokytojų atlyginimams didinti. Teismas konstatavo, kad šios papildomos lėšos buvo skirtos jau po to, kai mokyklos direktorius priėmė įsakymą, tad tai niekaip negalėjo turėti įtakos nustatant koeficientus.

Teismas pats nustatė koeficientus

Teismas ne tik pripažino, kad darbuotojams nepagrįstai buvo nustatyti mažesni koeficientai, bet ir peržengė apeliacinio skundo ribas. Nuogąstaudama, kad įpareigojant mokyklą iš naujo nustatyti koeficientus, galėtų kilti naujas teisinis ginčas, teisėjų kolegija nusprendė pakeisti Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymo priedo tam tikrus punktus ir pati nustatė naujus koeficientus ieškovėms.

Parinkdama konkrečius koeficientų dydžius, teisėjų kolegija vadovavosi Kretingos rajono tarybos sprendimu, kuriuo anuomet, siekiant numaldyti ne pedagoginių darbuotojų nepasitenkinimą, Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai buvo skirtos papildomos lėšos – kad būtų galima bent jau nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos padidinti koeficientus ne pedagoginiams darbuotojams. Teismo pastebėjimu, šiam laikotarpiui padidinti koeficientai tuomet ieškoves tenkino.

Tad atsižvelgęs į šį faktą, apeliacinės instancijos teismas ieškovėms nustatė tokius pačius koeficientus ir laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., dėl kurio teisme ir buvo bylinėjamasi.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės apskaičiuoti ieškovėms priteistinų sumų, jis mokyklą įpareigojo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos perskaičiuoti ieškovėms priklausantį darbo užmokestį pagal naujuosius teismo nustatytus koeficientus ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėti ieškovėms neišmokėto darbo užmokesčio dalį, kuri susidarė nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Be to, teismo sprendimu, mokykla turės atlyginti ir ieškovių patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai – 536 Eur bei sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Šis sprendimas jau įsiteisėjo, tačiau jį dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apskųstas ir dar vienas teismo sprendimas

Apeliaciniai instancijai – Klaipėdos apygardos teismui yra apskųstas ir dar vienas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas labai panašioje civilinėje byloje.

Kretingos teismas atmetė 6 ieškovų ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti darbdavio – Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos sprendimą ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį.

Savo sprendimą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai motyvavo tuo, kad įstatymai įpareigoja įstaigos vadovą tinkamai valdyti asignavimus, neviršijant patvirtintų sumų, o jei vidutiniai koeficientai būtų nustatyti visiems darbuotojams – ir pedagoginiams, ir nepedagoginiams – darbo užmokestis gerokai padidėtų ir viršytų turimą darbo užmokesčio fondą. Be to, tokiu atveju susiklostytų situacija, kad visų nepedagoginių darbuotojų darbo užmokestis gerokai pakiltų, o daliai pedagogų koeficientams nepasiekus vidutinio lygio, darbo užmokestis sumažėtų lyginant su ankstesniu darbo užmokesčiu, ir tai pažeistų įstatymus bei pedagogų interesus.

„Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra biudžetinės įstaigos vadovo (direktoriaus) diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigojo Atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas, ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu (intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą“, – dėstoma teismo sprendime, kuris šiuo metu apskųstas apeliacinei instancijai.

Darbuotojams atstovavusio advokato Karolio Gerbausko komentaras:– Džiugu, kad teisėjų kolegija drąsiai pažiūrėjo į tai ir nusprendė nepalikti neapibrėžtos situacijos, įpareigojant įstaigą vėl iš naujo pačiai nustatyti ir perskaičiuoti koeficientus. Teisėjų kolegijai situacija buvo ypatingai aiški ir ji matė pagrindą, naudojantis bylos duomenimis, pačiai nustatyti konkrečius koeficientus. Pagrindinis motyvas, kuris ne sykį kartojamas sprendime, yra tai, kad, nors mokykla ir rėmėsi tam tikrais argumentais, kaip, pavyzdžiui, jog vadovas turi diskrecijos teisę nustatyti vienokį ar kitokį koeficientą, kad reikia atsižvelgti į lėšas ir t.t., tačiau nė vienas šių teiginių taip ir nebuvo pagrįstas. Nagrinėjant bylą, mes prašėme konkrečiai paaiškinti apie kiekvieną darbuotoją – kuo remiantis, jam nustatytas vienoks ar kitoks koeficientas. Kadangi atsakovė nepateikė aiškių atsakymų, teismui nekilo abejonių, kad koeficientų sumažinimas ne pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams tebuvo mechaninis veiksmas. Tai, kad šis apeliacinės instancijos sprendimas mums buvo palankus, savaime nereiškia, kad tokia pati baigtis laukia ir dėl Darbėnų gimnazijos darbuotojų apeliacinio skundo. Nors šios bylos atrodo labai panašios, tačiau kiekvienu atveju į situaciją žiūrima individualiai, analizuojamos faktinės aplinkybės, aiškinamasi, ar koeficientų parinkimo kriterijai buvo pagrįsti, ar ne. Tačiau mums teikia daug vilčių tai, kad Klaipėdos apygardos teismas stengsis išlaikyti praktikos vientisumą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko komentaras:– Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, vykdydama teismo sprendimą, priteistą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turės darbuotojams atlyginti iš savo biudžeto. Jei mokykla to nepajėgs padaryti, tada prašysime rajono tarybos tam skirti papildomai lėšų iš mokinio krepšelio rezervo. Noriu pabrėžti, kad ši byla – tai nėra ginčas su žmonėmis. Tai yra ginčas dėl esminio dalyko – ar įstaigos vadovas, kaip asignavimų valdytojas, gali vertinti savo darbuotojus ir pagal darbo sudėtingumą, kvalifikaciją, darbų atlikimo kokybę ir kitus kriterijus, nustatyti atlyginimus. Tai yra pakankamai rimtas dalykas ir aš mūsų juristams jau sakiau, kad šita byla turėtų ateiti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Jo priimtas sprendimas bus aktualus visai Lietuvai, nes tada turės būti koreguojama darbo apmokėjimo tvarka daugelyje švietimų įstaigų, ne vien mūsų rajone. Nesitikėjome tokio apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nes buvome tikri, kad vadinamoji „šakutė“ įstatyme tam ir yra, kad įstaigos vadovas galėtų modeliuoti nurodytose ribose. Pavyzdžiui, atsižvelgdamas į darbų kokybę, intensyvumą, sudėtingumą ir t.t., skirti koeficientą 5, 6 ar 7. Dabar išeitų, kad iš įstaigos vadovo tokia teisė atimama – kyla klausimas, tai kam tada reikalinga įstatyme nurodyti tą „šakutę“? Ši byla sukelia įvairių minčių ir tai yra principinis dalykas išsiaiškinti, ar įstatymai yra tobuli, o gal juos dar reikia tobulinti.